Lengvosios atletikos treneriai

Inesos ryšys su lengvąja atletika prasidėjo dar vaikystėje – pati būdama lengvaatletė ji iš arti pažino šios sporto šakos įvairovę ir šiandien savo patirtimi dalijasi su jaunaisiais sportininkais. Treniruočių metu Inesai svarbu, kad vaikai ne tik mokytųsi lengvosios atletikos pagrindų, bet ir patirtų judėjimo džiaugsmą, todėl užsiėmimuose netrūksta estafečių ir aktyvių komandinių užduočių. Per bėgimą, šuolius ir įvairius pratimus vaikai lavina greitį, ištvermę, koordinaciją bei kitas fizines savybes, o kartu mokosi veikti komandoje, stengtis ir pasitikėti savo jėgomis. Inesai lengvoji atletika – puiki erdvė vaikui judėti, išbandyti save ir pamažu atrasti savo stipriąsias puses.

Lengvoji atletika ir bėgimas Martyną lydi praktiškai visą gyvenimą. Viskas prasidėjo nuo bėgimo, kuris ilgainiui iš pomėgio tapo svarbia jo gyvenimo dalimi. Vėliau Martynas sportavo rimčiau, o studijų metais buvo universiteto rinktinės narys. Sukaupus sportinės patirties atsirado noras ja dalytis su kitais, ypač vaikais, todėl natūraliai atėjo ir trenerio darbas. Treniruotėse Martynas pastebi, kad vaikus labiausiai įtraukia varžymasis – estafetės, laiko matavimas ir įvairios rungtys, kuriose galima aplenkti draugą ar pagerinti savo rezultatą. Jam svarbu, kad kartu su azartu treniruotėse išliktų gera nuotaika, juokas ir vaikų palaikymas vieni kitiems.

Sportas Olgą lydėjo nuo vaikystės – ji mėgo bėgioti, žaisti ir būti aktyvi. Su lengvąja atletika susipažino mokykloje, kai į ją atėjusi trenerė pakvietė prisijungti prie treniruočių. Netrukus atsirado naujų draugų, prasidėjo varžybos, nors, kaip pati Olga prisimena, sekėsi ne iš karto. Po truputį ji atrado savo rungtį ir lengvoji atletika tapo svarbia jos gyvenimo dalimi. Sportas padėjo ne tik atsiskleisti, bet ir sustiprino pasitikėjimą savimi. Dabar tą patį džiaugsmą Olga stengiasi perduoti savo auklėtiniams. Jos treniruotėse vaikai bėga, šokinėja, varžosi, o svarbiausia – sportuoja ir leidžia laiką kartu.

Lengvąją atletiką Jovilė vadina savo likimo sporto šaka. Nors per gyvenimą išbandė ir kitų sporto šakų, sportavo bei dirbo skirtingose srityse, kelias vis sugrąžindavo ją į lengvąją atletiką – būtent čia ji jaučiasi geriausiai. Sportas Jovilę lydi nuo penkerių metų: iš pradžių ji lankė plaukimą, vėliau išbandė šuolius į vandenį, o galiausiai atrado lengvąją atletiką. Jau penktoje klasėje žinojo, kad užaugusi norės būti trenere, o būdama penkiolikos pradėjo savanoriauti SUP vaikų grupėje ir mokyti vaikus lengvosios atletikos pagrindų. Savo treniruotėse Jovilė daug dėmesio skiria bendravimui – jai svarbu kurti šiltą, draugišką ir palaikančią atmosferą, kurioje vaikai gali būti kartu, bendrauti ir sportuoti. O viena laukiamiausių treniruočių gyvenimo dalių – varžybos, dovanojančios vaikams daugybę skirtingų emocijų.

Česlovas sako, kad ne jis pasirinko bėgimą – greičiau bėgimas pasirinko jį. Vaikystėje, kaip ir daugelis, norėjo treniruotis krepšinį ar futbolą, tačiau treniruotės vykdavo per vėlai, kad po jų galėtų grįžti namo į kaimą. Viskas pasikeitė septintoje klasėje, Marijampolės rajono mokyklų varžybose. 500 metrų bėgime Česlovas finišavo trečias, o po varžybų miesto treneris kalbino rungtį laimėjusį vyresnį jo mokyklos mokinį. Bekalbėdamas atsisuko ir į Česlovą: „Ateik ir tu.“ Česlovas atėjo, o jo vyresnis draugas – ne. Taip prasidėjo bėgimo kelias, vėliau nuvedęs į Panevėžio sporto mokyklą-internatą ir treniruotes studijuojant VPI. Bėgimas „užkabino“ taip, kad Česlovas sportavo iki 43 metų. Šiandien savo treniruotėse jis sutinka labai skirtingus vaikus, todėl stengiasi jiems parodyti įvairias lengvosios atletikos rungtis ir suteikti galimybę atrasti tą, kuri labiausiai tinka būtent jiems.